Būrelis vaikams

Riedučiai mano gyvenime: Riedėjimo pradžia dar gūdžiais 90-aisiais. Pirmieji riedučiai? Turbūt sunku surasti dabar blogesnius. Riedėjimo vieta: parduotuvių laiptai ir aikštelės, šaligatvis gyvenamajame rajone. Ne, dviračių takai dar neegzistavo. Jeigu atsimenate metalines čiuožyklas, tai sustumdžius vieną priešais kitą, gaunasi puikus "skate parkas" maždaug metro pločio. Didžiausia svajonė buvo gauti gerus guolius. Turėjome tokią legendą, kad kažkur Vilniuje, kažkokioje paslaptingoje parduotuvėje yra labai geri rusiški guoliai. Na taip ir neteko jų pamatyti! 2015 m. pagaliau gavau išsvajotus riedučius. Sakoma, kad jei jau pramoksti dviračiu, tai įgūdžiai lieka. Tai su riedučiais taip pat. Teko šiek tiek pataisyti tik blogus įpročius. Kvalifikacija: Baigiau 1 lygio kursus tarptautinėje instruktorių rengimo programoje www.inlinecertificationprogram.org, taip pat baigiau pedagoginių-psichologinių žinių kursus. Riedėjimo stilius: laisvas riedėjimas mieste, taip pat esant galimybei, mėgstu pasimosikuoti lazda žaidžiant hokį. Kiti pomėgiai: snieglentės, Sleddogs snowskates.

Riedėti pradėjau jau daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tuomet kiek pasitreniravusi prisijungiau prie Riedėk.lt organizuojamų ketvirtadieninių riedėjimų. Nuo tada riedučiai tapo viena iš mano labai mėgstamų veiklų. Pirmiausia man tai buvo, ir yra, bendravimo dalis, kurios dėka sutikau daug nuostabių žmonių. Tada išbandžiau greitąjį riedėjimą bei dalyvavau varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Vėliau šiuo džiaugsmu pradėjau dalintis ir su kitais, imiau instruktoriauti. Man riedučiai, tai visų pirma laisvė - judėti, bendrauti, tobulėti. Tai ir susisiekimo priemonė, miestas su jais pasidaro gerokai mažesnis. Džiaugiuosi, galėdama dalintis riedėjimo laisve su kitais.